Šitie du visuomenei pavojingi tipai per kone 16 draugystės metų jau spėjo liūdnai pagarsėti žūklėje, o štai grybauti drauge išsiruošė pirmą kartą. Poetinio grybavimo proskynėlė.
Poetinės žūklės įlankėlė
Kūrybingiems žvejams!
2020 m. rugsėjo 12 d., šeštadienis
2020 m. liepos 24 d., penktadienis
Spenglo (siur)prizai: ar jūs niekur nematėte lyno?
Kaip tekant saulei virš
upės kyla rūkas, geriausiai žino turbūt žvejai. Paryčiais Neris ties Nemenčine
gausiai prakaitavo, tarsi būtų pavargusi visą naktį plukdyti gelzganus vandenis,
o rūko šydas – pati geriausia priemonė nuo aplinkinių žvilgsnių paslėpti
egzistencinį nuovargį. Bet ne upės mums tąryt reikėjo.
Per priekinį automobilio
stiklą į akis plieskiant virš laukų vos pakilusiai saulei, užnugaryje palikę
Nemenčinę, Pabradę ir Kabakėlį, su Judita duobėtu miško keliuku purtėmės
Spenglo ežero link. Toje vietoje, kur Spenglo upelis įteka į Spenglo ežerą,
kiek dešiniau yra erdvi poilsio aikštelė, kurioje kaskart su Viliumi
pravažiuodami regėdavome ne vieną transporto priemonę. Manėme, kad čia turbūt puikus
krantas, jei jis taip traukia žūklautojų dėmesį.
2020 m. liepos 23 d., ketvirtadienis
Žvejo himnas
Kai trečią ryto žadintuvas
Pasaulio tylą vaiko į šalis,
Tarsi degtukas žvejo kūnas
Nemigęs laiptais bilda skubomis.
Stotelės tuščios, tuščios degalinės,
Apmiręs miestas slysta užmarštin.
Iš lėto bunda viltys begalinės,
Susmigdamos nenuoramon širdin.
(Pr.) Šiandien aš pagausiu gyvenimo žuvį,
Tegul pagaliau į akis pasižiūri,
O gal ten giliai
Giliai paslapčia
Seniai ji svajojo
Pagauti mane.
Į meldus sulindusios pasakų fėjos,
Vėl kuždasi, baido jautrų laimikį.
Ausis vėl nulaižė pasiutėlis vėjas,
Bet laime žvejys iki galo dar tiki…
Iš kur tos bangelės atsirita tyliai –
Krūtimis gal undinės ežerą plaka?
Ir vėl tu, begėde, mane taip nuvylei,
Kaip viltį palikus auksinį peleką.
(Pr.) Šiandien aš pagausiu gyvenimo žuvį,
Tegul pagaliau į akis pasižiūri,
O gal ten giliai
Giliai paslapčia
Seniai ji svajojo
Pagauti mane.
Nerijus
Laurinavičius
2020-07-23
2020 m. liepos 16 d., ketvirtadienis
Pravalas – kiekvieno žvejo pareiga Tėvynei
„Kitą
savaitę žada puikų žūklei orą. Manau, kad mes su tavimi turime atlikti pareigą
Tėvynei – pažvejoti Pravalo ežere. Sako, labai žuvingas, vienas žuvingiausių
regione. Tik reikia paanalizuoti, kaip geriau prie jo privažiuoti. Jei nieko
nepagausime, ežero pavadinimas mus pateisins (PraVAlas), o jei pagausime bent
penkis tokius karšius kaip tavo pastarasis, sakysime, kad šiek tiek pravalėme
PRAvalą“, – taip laiške rašiau Viliui, mėgindamas suvilioti jį dar vienai
beprotiškai mūsų žūklei.
„Planas
geras“, – atrašė Vilius. „Tik to vietnamiečio neimk, gerai? Nes visus planus
sugadins ir laimikį teks grįžtant Pabradėje palikti“, – mandagiai paprašiau turbūt
geriauso šalies žūklės specialisto. Kaip ir kiekvienas padorus, aukštas ir
gražus prezidentas (pavyzdžiui, Šiaurės Korėjos lyderis), Vilius neseniai
įsigijo nematomą berniuką – vietnamietį iš Pabradės pabėgėlių registracijos
centro, kurį neretai ir į žūklę pasiima. Bėda ta, kad tasai jo nematomas
berniukas, būna, pirmas pagauna kokią nors žuvį, tuomet staigiai iš krūmų išlenda
gamtosaugininkai ir išveža gudruolį atgal į Pabradės pabėgėlių registracijos
centrą. Tada Vilius lieka ant kranto vienui vienas, su savo mintimis. Praeitą
kartą net teko pagautą didžiausią savo gyvenimo karšį, svėrusį 3,5 kilogramo,
paaukoti, mainais jį pasiūlant apsaugos darbuotojams ir taip vėl iš nelaisvės
gniaužtų ištraukiant mažąjį nematomą berniuką vietnamietį.
2020 m. liepos 9 d., ketvirtadienis
Pamokanti istorija: kaip Vilius pagavo savo gyvenimo karšį
Tai nieko ypatingo, gi
sakiau. Man paskambino iš
prokuratūros, pasakė karšis eina, ir mes išvažiavome. Važiuoti reikėjo toli,
todėl važiavome lėtai. Privažiavę ežerą, įsižiūrėjome: akurat, eina. Mano kolega, vietnamietis iš Pabradės registracijos
centro, turėjo nusipirkęs batono, o aš ne. Tai jis pagavo pirmąjį nedidelį
karšiuką.
Džiūgavo neilgai – prisistatė gamtosauga ir išvežė atgal į Pabradę. Likau
vienas. Su savimi, su savo mintimis. Pakrapštęs seno karinio bušlato kišenes, radau Tipi tip gumos,
dar kažkada atvežtos iš Vakarų Vokietijos. Jau po kelių minučių nemažas gumos
gabalas kabojo ant kabliuko 7 metrų gylyje ir laukė savo smaližiaus.
Kadangi mėgstu vidurdienį nusnūsti, tai ant meškerės pritaisiau savadarbį
metalinį skambaliuką, nes esu baisiai darbštus. Skkkaaaammmmbutis! It
paklydęs laukuose suvirpėjo „Teleloto“ vedėjo balsas.
2020 m. liepos 4 d., šeštadienis
Naujasis kandidatas treniruoti „Žalgiriuką“
Šarui išvykus į Barcą, Žalgiriuką galėtų treniruoti Vilius Dinstmanas. Tiesa, jis dabar truputį žvejoja, bet nuskutęs žuvį pamąstytų apie tokią perspektyvą. P.S. Vilius Dinstmanas – poetas, disidentas, išminuotojas, nardytojas, adekvatumo kursų koučeris, daugkartinis povandeninės žūklės su barjerais buvusiame Vilniaus Lazdynų baseine čempionas, Nacionalinio stadiono laidotuvių komisijos pirmininkas, viltingo mąstymo influenceris... Reikėtų nepražiopsoti progos, nes į šį specialistą jau taikosi Grenlandijos žolės riedulio federacija... Šis lankstus tik aukščiausių tikslų siekiantis treneris atlyginimą priima ir blizgėmis beigi vobleriais.
„Poetinės žūklės įlankėlė“, Generalinis LKL, NBA ir WNBA rėmėjas.
2020 m. birželio 27 d., šeštadienis
2020 m. birželio 11 d., ketvirtadienis
Drabužis pasimatuotas
Katino ašaros iš ežero, keistu
pavadinimu – Drabužis. 20 km už Trakų, Aukštadvario pusėn. Aukšlės nuolat žaidė
plūde, ešeriukai taip godžiai rijo slieką, kad kabliuką iškrapštyti pavykdavo
tik kone su žarnomis. 2 fyderiai taip ir liko visą laiką sustingę, tik kartą
vieno galūnėlė šiek tiek virptelėjo. Vienas pasiutęs ešeriukas pakibęs nėrė po
povandenine šaka ir nutraukė pavadėlį su kabliuku. Bežvejojant toliau, vėl
pavyko jį pagauti ir iš nasrų išsikrapštyti jau 2 kabliukus. Užtat atidarėme
maudymosi sezoną. Nuo Vilniaus atslenkantys audros debesys privertė labai
greitai viską sumesti į automobilio bagažinę. Keli žvynai ir kelios uodegos,
Drabužis nematė.
Saugiausia yra žvejoti namuose:2020 m. gegužės 29 d., penktadienis
Spengianti Spenglo karšynė
Gegužės 26 d.
2020-tų Kristaus metų gegužės 26-tą dieną su Viliumi
užnugaryje palikę koronos krimstelėtus Žirmūnus, visokias veltėdžių nutupėtas
turniškes, laurų lapų kvartalus, visokias 19-ojo covido apgraužtas zbigniewų
bei igariokų nemenčines ir antavilius, patraukėme Pabradės link. Du pabėgėliai
iš Vilniaus netrukus buvo pastebėti ties Pabradės pabėgėlių registracijos
centro tvoromis, paskui jų automobilis pasuko kairėn ir ėmė lėtai riedėti
Molėtų rajono pusėn.
2020 m. gegužės 15 d., penktadienis
Plūduriuojančiose Prūdiškėse
Kai
Žirmūnuose iš už buvusios džinsų parduotuvės kampo pasirodė Vilius Dinstmanas,
jam iš paskos sekė vyrukas su puse sofos ant dešinio peties.
- Tobulėji,
– pasisveikinau su senokai matytu bendrapartiečiu. Ne paslaptis, Vilius jau
seniai yra įsteigęs „Kūrybinės kančios partiją“, kurią sudaro pusantro nario (visas
Vilius ir pusė manęs) ir su kuria šį rudenį jis ketina nušluostyti nosis dėl
koronos iš laimės žaliuojantiems valstiečiams.
- Stengiuosi,
– atsakė Dinstmanas, per petį atsargiai žvilgtelėdamas į keistą palydovą, ant
peties užsimetusį pusę sofos. – Tiek nugyvenę, žvejyboje nusipelnėme jaustis
patogiai.
2020 m. sausio 17 d., penktadienis
Viliui labai viskas paprasta
Klausimas šešėliniam Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės treneriui Viliui Dinstmanui: jeigu Jūs kada nors treniruosite Luką Dončičių, kaip jį pagaliau atpratinsite plėšyti marškinėlius???...
Atsakymas: Labas rytas. Labai viskas paprasta. Matau tiesiog ne visi išvis suvokia treniravimo meno, ir matomai dar gūdžiame amžiuje gyvena. Čia yra Dona Lukičio technika. Tiesiog vietoje sportinių marškinėlių yra naudojami grandeliniai šarvai. Tarpsezonį krepšininkai juos patys gaminasi su gnybtais ir viela. Sunkiausia būna centrams ir sunkiems kraštams, abo jie patys dideli yra, tai daugiau reikalų. Bet dėvėdami tokius svorius užsigrūdina, ir neplėšo. Šį sezoną dar tokius pat šortus pasigaminome, atrodo gal kiek juokingai, bet niekam dar papildomi svoriai nepamaišė. Broniaus galvos raištis dar metalinis, Philo Jacksono akiniai, krepšio tinklelis. Pasiūlėm dar kamuolius tokius pagaminti. Viduramžiai, vienu žodžiu. Užtat visi stiprūs, visi patenkinti.
Skaitomiausias šalyje portalas „Poetinės žūklės įlankėlė“
Psichologinės pagalbos telefonas – 112.
2019 m. rugsėjo 9 d., pirmadienis
Lietuvos vyrų krepšinio rinktinei vadovaus treneris Vilius Dinstmanas
Naujausiomis portalo žiniomis, „Kūrybinės
kančios partija“ į Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės postą delegavo vienintelį
savo narį, poetą, disidentą, išminuotoją, nardytoją, adekvatumo kursų koučerį, daugkartinį
povandeninės žūklės Vilniaus Lazdynų baseine čempioną Vilių Dinstmaną. Šis
prašymas artimiausiu metu bus įteiktas LKF prezidentui Arvydui Saboniui, trapu
lėtai besileidžiančiam iš lėktuvo, ką tik sugrįžusio iš Kinijos Liaudies
Respublikos.
Portalui „Poetinės žūklės įlankėlė“
prieš šį nelengvą ir atsakingą visai šaliai sprendimą pavyko pakalbinti
būsimąjį rinktinės trenerį (kalba netaisyta, vaistai jau derinami, apie lankymo
valandas bus pranešta vėliau).
-
Kur norėtumėte, kad vyktų 2051 m. Pasaulio krepšinio čempionatas? Kodėl?
- Laba diena. Girdėjau, kad artėjant
2051-iesiems planuojama pastatyti nacionalinį futbolo stadioną tarp Vilniaus ir
Kauno, tai gal ten ir padarytume tą čempionatą? Lėšų rasčiau. Iš esmės toks
sprendimas labai palengvintų transportavimo galimybes, nes tiek vilniečiai, tiek
kauniečiai galėtų atvažiuoti į stadioną ir stebėti varžybas. O kas negalėtų
stebėti tuo metu, tai galima bus paprašyti komandų, kad peržaistų rungtynes,
galėtų net kauniečiams žaisti sporto Halėje, o vilniečiams Halės turguje.
-
Kaip įkalbėtumėte kinus, kad artimiausiame turnyre už Lietuvos rinktinę
išleistų žaisti Donatą Motiejūną?
- Jau esame tai aptarę su jais. Aš jiems
prižadėjau, kad labai daug visokių dalykėlių pripirksiu iš AliExpress. Kaip tik
valo neliko ant ritės. Dar sportbačių reikia. Segtuvo vieno. Ratlankio. Kepimo
popieriaus. Na, pamąsčius, tikrai ten susirinktų dalykų krepšelis (visgi
krepšinis). Motiejūnas sako, kad jam naujus irklus nupirkčiau (juokiasi).
-
Kaip įkalbėtumėte su citrinmedžiu retkarčiais pasišnekantį Gintarą Einikį ir jo
žmoną tapti Jūsų asistentais?
- Parodyčiau Einikio kablį, kurį savo
laiku Gintaras parodė žmonai, o žmona šeimos gydytojai, o ta – kineziterapeutui.
„Žinoma, kad išleisiu jį asistuoti, kaip žmogus jis neblogas, paprastas, geras“,
– teigė ji nuovadoje. Kaip matome, nieko įkalbinėti nereikėtų, jau jiems
skambinau, kraunasi daiktus.
2018 m. birželio 19 d., antradienis
2017 m. birželio 23 d., penktadienis
Nuplaukiančio karpio uodega, vietoje paparčio žiedo
Reikia
nugyventi beveik keturias dešimtis metų, kad vieną dieną tyčia-netyčia
atsidurtum Keturiasdešimties totorių kaime. Nieko ypatingo. Nebent medinė
šventykla (mečetė) su atsilošusiu mėnuliuku ant špiliaus – kiek neįprastas
vaizdas mūsų akiai. Dar mokykla (darželis?), keli mediniai namai, kelios
parduotuvės-barai ir viskas. Ir keli totoriai. Kur likusieji 38? Kas juo ten
žino, gal bare...
-
- -
Paskui
važiavome ieškoti karjerų. Su abiem vaikais ir dviem meškerėm. Tikri
karjeristai. Ir radom! Bet vėliau paaiškėjo, kad ne tuos, kurių reikėjo. Kai klastingai
atriedėjo juodas „Mercedes“ visureigis, kai lėtai lyg filme nusileido
priekiniai automobilio stiklai, mūsų „sadoke“ (pagautos žuvies tinklelyje) jau
vartėsi 2 karpiai ir 4 kuojos. O valstybiniame visureigio numeryje švytėjo trys
septynetai (777) – sakoma, kad panašių numerių savininkai renkasi tokias
kombinacijas, nes sudėtingesnių įsiminti niekaip nepajėgtų. Be to, Judita buvo
savarankiškai suspiningavusi pirmąją savo gyvenimo lydekaitę, kurią it Joninių
vainiką paleido atgal į vandenį. Šeimyninė žūklė.
2016 m. liepos 4 d., pirmadienis
Vilius žvejoja Mėnulio ambasadoje Žemėje (Islandija)
Kol Islandijos futbolininkai dar negrįžo namo, Vilius žvejoja Mėnulio ambasadoje Žemėje, t.y. Islandijoje. Pasak įvykio kaltininko, žvejojant blizgė debesų nekabina (nes ne pilna ritė valo), bet už kalnų kliūna. Įkliuvo ir 85 cm. lašišaitė. Čia Jums ne Žirmūnai, ir ne Keturiasdešimties totorių kaimas! To iš Viliaus ir reikėjo tikėtis. Kokia kita stotelė? Pats jo didenybė Mėnulis?
Susirūpinęs „Poetinės žūklės įlankėlės“ redaktorius Aizbergas.
P.S. Dabar jau viskas po truputį ima aiškėti: prieš tai Vilius, testuodamas draugo prūdą, pirmą kartą gyvenime pagavo auksinę žuvelę:
Tai štai koks buvo Viliaus noras! Auksinei žuvelei tikrai pasisekė: ji sveika gyva plaukioja draugo prūde, o Vilius Islandijoje! Cituojame Vilių: „Noras sugalvotas, bet jeigu neišpildys, teks važiuoti antrą kartą ir pasielgti kitaip.“ Visa laimė, noras išsipildė! Valio!
P.S. Dabar jau viskas po truputį ima aiškėti: prieš tai Vilius, testuodamas draugo prūdą, pirmą kartą gyvenime pagavo auksinę žuvelę:
Tai štai koks buvo Viliaus noras! Auksinei žuvelei tikrai pasisekė: ji sveika gyva plaukioja draugo prūde, o Vilius Islandijoje! Cituojame Vilių: „Noras sugalvotas, bet jeigu neišpildys, teks važiuoti antrą kartą ir pasielgti kitaip.“ Visa laimė, noras išsipildė! Valio!
2016-07-04, Vilnius.
2016 m. birželio 3 d., penktadienis
Žūklės sezono pradžia... oro uoste ir... gyvenimas dar prieš akis!
Šiemet žūklės sezoną pradėjau... oro uoste. Prieš
daugiau nei keletą savaičių. Iš namų, kaip nedera tikram žvejui, išvykau
truputį po keturių, kai jau brėško. Turbūt jei būčiau tikresnis žvejys,
išvykčiau su tamsa.
Prie kelio į Trakus pradžios degalinėje užsipyliau
kuro ir jau buvau besėdąs į automobilį, tik staiga išgirdau: „A-a-a-tsiprašau,
gal galėtumėt pasakyti, kaip man nusigauti... iki oro uosto?“. Neužgesintą savo
mašiną palikusi moteris atrodė mažų mažiausiai sutrikusi. Greitai galvoje
sukompiliavęs kelių schemą mėginau paaiškinti, kaip tenai nukakti, bet jau vos
tik pradėjus pasakoti moters veidu prabėgo viso pasaulio šešėliai ir atrodė,
kad ji tuoj apsiverks.
2016 m. kovo 7 d., pirmadienis
2016 m. vasario 23 d., antradienis
PŽĮ TV – „Poetinės žūklės įlankėlės“ redakcija žvejoja
2014-05-03.
Šie psichai per palydovines sistemas buvo pastebėti kažkur šalia Pabradės poligono ar tai šalia Užsieniečių registravimo centro.
„Poetinės žūklės įlankėlės“ televizijos kanalas – „PŽĮ TV“.
2016 m. vasario 6 d., šeštadienis
Neeilinis „Kūrybinės kančios partijos“ posėdis
2016 metų vasarios 5 d. yra ypatinga
Lietuvos istorijai. Beveik po 14 mistinių metų pertraukos vėl įvyko... neeilinis
„Kūrybinės kančios partijos“ (KKP) posėdis! Kadangi ši politinė
jėga visada išsiskyrė itin dideliu patriotiškumu, partijos posėdis (postovis)
prasidėjo nuo pagarbos atidavimo Lietuvos tautinės giesmės autoriui Vincui.
2016 m. sausio 30 d., šeštadienis
Žmogus-žvejybinė dėžė
Vilius pagaliau pasiekė sunkiai įsivaizduojamą lygį. Jo
žvejybinė dėžė… nebeskęsta vandenyje! Pasinaudojęs šia proga, mūsų herojus
nusprendė nuo šiol nebepirkti žvejo bilieto. O kam? Jei gali pasislėpti dėžėje,
ir pro dvi išgręžtas skylutes nemokamai grožėtis nuostabia Lietuvos gamta!
Pasak liudininkų, Vilius, pastebėjęs kibimą, mandagiai paprašo praeivių, kad jį
pristumtų prie eketės. Kas būna toliau, klauskite paties herojaus. Tiesa, „Poetinės
žūklės įlankėlės“ redaktorius Aizbergas geranoriškai įspėja, kad praeiviai
kartais gali būti ir… gamtos apsaugos inspektoriai. Argumentas, neva žvejo bilietas ištirpo, ne
visada įtikina pareigūnus. Redakcijos patarimas – dėžės dugną pravartu
pašalinti, tuomet nebereikės praeivių pagalbos. Palinkėkime Viliui pakilti į dar
aukštesnį lygį – jam turėtų pavydėti net ir Kobo Abės žmogus-dėžė!
„Poetinės
žūklės įlankėlė“ 2016-01-30.
Aizbergas, išskirtinis reportažas iš Baluošo
ežero apylinkių.
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)