Šiemet žūklės sezoną pradėjau... oro uoste. Prieš
daugiau nei keletą savaičių. Iš namų, kaip nedera tikram žvejui, išvykau
truputį po keturių, kai jau brėško. Turbūt jei būčiau tikresnis žvejys,
išvykčiau su tamsa.
Prie kelio į Trakus pradžios degalinėje užsipyliau
kuro ir jau buvau besėdąs į automobilį, tik staiga išgirdau: „A-a-a-tsiprašau,
gal galėtumėt pasakyti, kaip man nusigauti... iki oro uosto?“. Neužgesintą savo
mašiną palikusi moteris atrodė mažų mažiausiai sutrikusi. Greitai galvoje
sukompiliavęs kelių schemą mėginau paaiškinti, kaip tenai nukakti, bet jau vos
tik pradėjus pasakoti moters veidu prabėgo viso pasaulio šešėliai ir atrodė,
kad ji tuoj apsiverks.
