Vasaros išleistuvės Labanoro regioniniame parke: gražuoliai lynai, lokys ir bauda už ne vietoje pastatytą palapinę

Vakare, jau sutemus, su Judita, kaip muzikinis tandemas „Šerkšno tyla“, smagiai koncertavome Vilniaus senamiestyje, o ryte, tik prašvitus, jau krovėmės palapines ir kitą amuniciją keturių dienų išvykai į gamtą. Net Juseinas Boltas taip greitai nebėgdavo sprintų, kaip mūsų kraštuose pralekia vasara. Reikėtų ją deramai išlydėti.

Antrus metus iš eilės mes ją išlydime Labanoro regioniniame parke, prie Lakajos ežero. Kadangi praeitą kartą į stovyklavietę prasibrauti nepavyko – su automobiliu pakibome ant skardžiu virtusio atitinkamų institucijų netvarkomo kelio ir vos vos pavyko iš ten išsikapanoti (žr. „Poetinės žūklės įlankėlės“ 2024-07-19 reportažą) – tai patraukėme truputį tolėliau. Ten, kur vasaros įkarštyje pakrantės buvo nusėtos stalų, palapinių, meškerių ir hamakų, kur niekaip nepavyko įsisprausti. O dabar, rugpjūčio pabaigoje, prašom – nė gyvos dvasios, stovyklauk, kiek širdis geidžia!

Kol į Snaigyno ežerą nekrenta snaigės – pasižvejojimas Veisiejų rajone

Kelias dienas dviračiais smagiai pasivažinėję Druskininkų apylinkėmis, mano pusjubiliejį nusprendėme paminėti kur nors netoliese, Veisiejų rajone, kurio iki šiol, kad ir kaip nemažai būtume išmaišę Lietuvą, nesame tyrinėję.

„Oi, nieko negaliu patarti“, – rankomis skėstėlėjo Druskininkų žūklės reikmenų parduotuvės darbuotojas, kai atsargiai paprašiau pasufleruoti, į kurią pusę geriau traukti, norint pamirkyti meškeres.

Šiokius tokius namų darbus gimtadienio išvakarėse buvau atlikęs – Google Maps nusižiūrėjau kelis ežerus ir pasirankiojau padrikos informacijos apie juos, tačiau labiausiai neramino vienas faktas. Ilgasis (kone keturių dienų) Žolinių savaitgalis. Jei man kas būtų leidęs pasirinkti, būčiau gimęs savaitę prieš arba savaitę po fucking šventinės dienos. O čia dar orai, kaip tyčia, išpuolė pasakiškai vasariški, tad visi gyventojai kaip pasiutę trauks prie ežerų susirankioti vasaros likučių. Iš visos širdies nekenčiu ilgųjų savaitgalių ir visokio su tuo susijusio šventinio trepsėjimo – esu prisiekęs vykendofobas ir švenčiofobas.