Naujausiomis portalo žiniomis, „Kūrybinės
kančios partija“ į Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės postą delegavo vienintelį
savo narį, poetą, disidentą, išminuotoją, nardytoją, adekvatumo kursų koučerį, daugkartinį
povandeninės žūklės Vilniaus Lazdynų baseine čempioną Vilių Dinstmaną. Šis
prašymas artimiausiu metu bus įteiktas LKF prezidentui Arvydui Saboniui, trapu
lėtai besileidžiančiam iš lėktuvo, ką tik sugrįžusio iš Kinijos Liaudies
Respublikos.
Portalui „Poetinės žūklės įlankėlė“
prieš šį nelengvą ir atsakingą visai šaliai sprendimą pavyko pakalbinti
būsimąjį rinktinės trenerį (kalba netaisyta, vaistai jau derinami, apie lankymo
valandas bus pranešta vėliau).
-
Kur norėtumėte, kad vyktų 2051 m. Pasaulio krepšinio čempionatas? Kodėl?
- Laba diena. Girdėjau, kad artėjant
2051-iesiems planuojama pastatyti nacionalinį futbolo stadioną tarp Vilniaus ir
Kauno, tai gal ten ir padarytume tą čempionatą? Lėšų rasčiau. Iš esmės toks
sprendimas labai palengvintų transportavimo galimybes, nes tiek vilniečiai, tiek
kauniečiai galėtų atvažiuoti į stadioną ir stebėti varžybas. O kas negalėtų
stebėti tuo metu, tai galima bus paprašyti komandų, kad peržaistų rungtynes,
galėtų net kauniečiams žaisti sporto Halėje, o vilniečiams Halės turguje.
-
Kaip įkalbėtumėte kinus, kad artimiausiame turnyre už Lietuvos rinktinę
išleistų žaisti Donatą Motiejūną?
- Jau esame tai aptarę su jais. Aš jiems
prižadėjau, kad labai daug visokių dalykėlių pripirksiu iš AliExpress. Kaip tik
valo neliko ant ritės. Dar sportbačių reikia. Segtuvo vieno. Ratlankio. Kepimo
popieriaus. Na, pamąsčius, tikrai ten susirinktų dalykų krepšelis (visgi
krepšinis). Motiejūnas sako, kad jam naujus irklus nupirkčiau (juokiasi).
-
Kaip įkalbėtumėte su citrinmedžiu retkarčiais pasišnekantį Gintarą Einikį ir jo
žmoną tapti Jūsų asistentais?
- Parodyčiau Einikio kablį, kurį savo
laiku Gintaras parodė žmonai, o žmona šeimos gydytojai, o ta – kineziterapeutui.
„Žinoma, kad išleisiu jį asistuoti, kaip žmogus jis neblogas, paprastas, geras“,
– teigė ji nuovadoje. Kaip matome, nieko įkalbinėti nereikėtų, jau jiems
skambinau, kraunasi daiktus.
