Sezoną skelbiame atidarytu!
Ekožūklės specialistas V.D. pastebi, kad mūsų sezono atidarymas
dažniausiai tuo pačiu yra ir sezono uždarymas. Taip tausojama gamta,
mažinamas kuro vartojimas ir taupomas brangus gyvenimo laikas.
Šį kartą nusprendėme išmėginti
Vilkokšnį. Pasakymas „šį kartą“ yra tikrai kvailas, nes šis ežeras jau
yra tapęs neabejotina mūsų atvirų žūklės sezonų atidarymų tradicija.
Jame knibždėte knibžda taip vadinamos „baltos“ žuvies, todėl toks
pasirinkimas tokiu metu yra tikrai neprastas. O šiais metais visgi mes
ankstyvesni nei pernai – praeitais metais startavome gegužės 1 d., o
šiemet – balandžio 16 d. Ir Vilkokšnį šįkart patyrėme visai iš kitos
pusės. Anksčiau važiuodavome Aukštadvario kryptimi ir sukdavome į kairę,
o šį kartą nuo Trakų važiavome Alytaus kryptimi (per Rūdiškes ir
Grendavę) ir sukome į dešinę. Sukti į dešinę reikia ne kaip kažkas
viename forume pasakė „pravažiavus Grendavės kaimą“, o dar pačioje
Grendavėje, ties upeliu.
Rengdamiesi žūklei kurį laiką svarstėme, ar tikrai visus ežerus jau paliko ledas, net mėginome pakalbinti specialius korespondentus Trakuose, kurie teigė, jog ežerai „praktiškai išsivadavę“. Įvažiavę į Trakus tuo įsitikinome patys. Nei praktiškai, nei teoriškai ledo nebebuvo.
