Viliaus gimimo diena

Kiekvieni Viliaus(-ių) metai yra jubiliejiniai. Tad ir šiandien „Poetinės žūklės įlankėlės“ kolektyvas sveikina šį unikalų Visatos kūrinį su 28-uoju jubiliejumi! Pasirašo: Marianų įdubos ekspedicinės grupės vėliavnešiai, tarpgalaktinių virpesių aiškinamojo žodyno sudarytojai, tarptautinio žuvų kaulų kolekcionierių klubo generalinis sekretorius, visas Europos parlamentas, Jungtinių Tautų Organizacija, NSO, Psichikos sveikatos centro pacientai ir gydytojai, ugniagesiai, profesionalių kulinarų-dramaturgų klubas, spėriųjų ėjikų asociacijos prezidentas, visi referendumo (nesvarbu kurio) iniciatoriai ir dalyviai, Veik(s)ni išsikvėpusių rašytojų sąjunga, Lietuvos kūrybinės kančios partijos prezidiumas ir kiti geros bei sutrikusios valios žmonės ir žuvys.

Siunčiame Tau, mielas Viliau(-iai), šią pageidavimų koncerto dainą:

Tak deržat'!

Pagarbiai
„Poetinės žūklės įlankėlė“.

Pokalbiai (7). Viltingas kulinarinis šokis tamsos akivaizdoje

Tamsiajam ir šaltajam sezonui negailestingai priplojus Lietuvą, mes ir vėl kalbiname beviltiškai viltingą egzotiškų vandenų specialistą, „Lietuvos kūrybinės kančios partijos“ steigėją ir iki šiol vienintelį jos narį, poetą, kulinarą-dramaturgą, konspiracinių žūklės teorijų entuziastą, disidentą-nardytoją ir spėrųjį ėjiką Vilių Dinstmaną.

 

- Iš kur Jūs nuolatos semiatės vilties?

- Valties neturiu, todėl nėra ką semti. Štai kaimynas turėjo guminę valtį, tai, pamenu, paima mane į žvejybą, plaukiam, plaukiam, pradeda vanduo bėgti pro skylutę, o aš semiu, semiu, semiu... Jis iriasi, iriasi, iriasi... O krantas toli, toli, toli... Beviltiška. (giliai susimąsto)

- Gal galėtumėte pasidalinti savo moksliniais pamąstymais apie tai, kodėl kai kurios jūrų ir vandenynų žuvys yra plokščios?

- Povandeniniai regionai, kuriuose vyrauja plokštumos, lemia plokščių žuvų atsiradimą. Juk tai elementaru. Jeigu dugno paviršius būtų kalnuotas, nelygus, tai plokščia žuvis negalėtų prisiglausti prie dugno, apvirstų, dažnai vartytųsi nuo duburiukų, būtų traumuota. (sic! – Redakcijos pastaba) Tai būtų labai neatsakinga evoliucijos proceso atžvilgiu. Dabar gi ji sau guli ramiai ant dugno, ir nesuprasi, ar ant tos žuvies banginis nusnūdo, ar šiaip įsibėgėjusi atsitrenkė į tanklaivio bortą. Šiaip ar taip smagu žinoti, kad yra tobulai plokščia dvimatė daugdara (sic! – Redakcijos pastaba), kuri nusakoma lygtimi naudojant Dekarto koordinačių sistemą trimatėje erdvėje.

Naujas senas laike pasiklydęs interviu

Pokalbiai (6). Per aspera ad astra-2.

Vilius (-iai) yra unikalus (-ūs) tuo, jog į tuos pačius interviu klausimus gali atsakyti net keletą kartų. Taip atsitiko ir dabar. Kai išsiskaidžiusios asmenybės sudedamosios dalys varžosi viena su kita, kiekviena siekdama įrodyti savo pranašumą, bejėgiai yra net ir patys stipriausi vaistai.

- - -

Ežerams ir upėms palaipsniui besiruošiant ilgam užsitraukti ledo stoglangius, mes ir vėl kalbiname niekados neužšąlantį poetą, politiką, pavydėtinai originalų gamtos mylėtoją, Lietuvos kūrybinės kančios partijos įkūrėją ir vienintelį jos narį (jei nepaisysime patalogiškojo jo asmenybės išsiskaidymo sudedamųjų) Vilių Dinstmaną.

- Visuomenėje Jūs labiau žinomas kaip amžinai potencialus Europos parlamento narys. Kas Jus paskatino įsteigti Lietuvos kūrybinės kančios partiją?

- Kūrybinės kančios partijos steigimas vienareikšmiškai įvyko per kūrybinės kančios atsiradimą mano sąmonėje ir pasąmonėje. Gal ankščiau pasąmonė būna, o jau po to sąmonė, turbūt neatvirkščiai.

Kaip Čiukiškės tapo Ščiukiškėmis, arba pasakojimas apie lydekas ir stirnas

Jeigu visi normalūs žmonės prasidedant naujiesiems metams įsigyja po vieną darbo kalendorių, tai mes su Viliumi įsigyjame po 4-5 darbo kalendorius. Kodėl? Elementaru: todėl, kad mes esame itin užsiėmę žmonės ir savo veiklą planuojame ketveriems penkeriems metams į priekį, jei galima taip pasakyti. Leidyklos suka galvas kaip čia mus patenkinti, nes, ne paslaptis, jos spausdina tik ateinančiųjų metų kalendorius, tad tenka specialiai mums ruošti vienetinius leidinius.

Kadangi dar 2008 metais gegužės 9 d. nutarėme, kad 2013 rugsėjo 28 d. vyksime žvejoti į Čiukiškes, tai viskas taip ir atsitiko. Atleiskite už nenormaliai ilgą sofistinę įžangą – žygiuojame prie reikalo.

Ką Vilius išdarinėjo Rusijoje...

Grįžęs į Lietuvą amžinai potencialus Europos parlamento narys, kuriam gūdaus Rusijos kaimelio gyventojai pagarbiai spaudė ranką ir lenkėsi iki žemės, dar keletą dienų negalėjo ištarti nė žodžio. Žiopčiojo kaip kokia žuvis. Dabar jis pamažu jau atgauna sąmonę. Kartais sapnai tampa tikrove. Ir atvirkščiai. Viliaus fotoreportažas atnaujintai „Poetinės žūklės įlankėlei“:

Sveiki atvykę į tinklaraštį kūrybingiems žvejams!

Senų senovėje „Poetinės žūklės įlankėlės“ ištakų analuose buvo skelbiama taip:

„Nerijaus Laurinavičiaus (Aizbergo) ir Viliaus Dinstmano (Archangelo) poetinių žūklių įlankėlė. Pradedančiojo ir patyrusio žvejų tandemas, kuriam nesvetimas saviironijos jausmas. Su visomis iš to išplaukiančiomis pasekomis bei nuotykiais.“

Dabar gi norėtųsi pridėti keletą žodžių (visgi mes egzistuojame jau daugiau nei dešimtmetį!): NUOLAT pradedančiojo ir NUOLAT patyrusio žvejų tandemas…

…Iš tikrųjų tokių priedurnių internete nė su žiburiu nerasite!

„Poetinės žūklės įlankėlė“ yra nemirtinga. Tai yra aksioma.

pagaukite@gmail.com

Bendrasis pagalbos telefono numeris 112.

Kviesti Aizbergą arba Archangelą.

Pagauti negalima paleisti, arba kaip nepagauti lynų

Kiekvienas tikras žvejys laukiasi. O Vilius yra tikras žvejys! Šeštadienį, be dešimt ketvirtą ryto, „Poetinės žūklės įlankėlės“ paparaciams Žirmūnuose pavyko pričiupti besilaukiantį Vilių. Savąją žuvį reikia išnešioti. Senis ir jūra. Vilius ir Žirmūnai. Norėdami neva būti originalūs kai kurie žurnaliūkštpalaikiai ir kiti rašeivos vis dar mėgsta naudoti iki begalybės atsibodusį bei nuvalkiotą triuką su praleistu kableliu, pavyzdžiui: „Pagauti negalima paleisti“. Taip parašę jie šelmiškai šypsosi į ūsą ir slapta tikisi Nobelio premijos už neregėtą išskirtinumą, o jos negavę, kito straipsnio pavadinimą formuoja lygiai tokiu pačiu principu.

Ežerų muzikos diena Trakuose

Pagaliau ir Aizbergui pavyko pričiupti pirmąją šiltojo sezono plėšrūnę, nes vien nuo rašymo jau buvo bebaigią atšipti smegenys ir pirštai. Lydekaitė susigundė vyšninės spalvos guminuku (riperiu), o po to tarpmeldžių koridoriais sėkmingai buvo atlydėta iki pat kranto. Plėšrūnė ir labai viliojo, ir baugino juodąjį paežerių katiną Rapolą, kuris vis negalėjo apsispręsti, kaip čia geriau pasielgus. Na gi, Rapolai, apsispręsk pagaliau vieną kartą! Mes dar atvažiuosime, juodasai tyliapėdi klastūne! Čia tau ne paukštukus vaikyti…

Vilius – žuvų išsigelbėjimas

Vilius yra žuvų išsigelbėjimas. Vakar, kaip teigia vienas itin patikimas, tačiau beveik nematomas liudininkas, šis užkietėjęs, bet saulėje retkarčiais šiek tiek suminkštėjantis žvejys Vilnelėje pagavo pirmąją šiltojo sezono žuvį.

„Gyveno prie pat kavinės, matyt retkarčiais uždarbiaudavo”, - kiek vėliau pirštu baksnodamas į televizijos reporterių kameras pasitenkinimo neslėpė Vilius. „Ar jūs ją paleidote atgal?” - grėsmingai mosikuodami liniuotėmis teiravosi žurnalistai. „Aš ją paleidau pirmyn!” - filosofiškai atrėžė neprilygstamas žūklės ekspertas, kurio širdies suminkštėjimai jau ne vienai žvynuotajai tapo naujojo gyvenimo priežastimi. „Kiekviena pirmyn paleista žuvis kada nors sugrįžta atgal”, - toliau garsiai samprotavo žinomas ichtiontropas, neseniai parengęs Žūklės įstatymo pataisas, kuriose numatoma, jog penkis kartus pirmyn žuvį paleidęs žvejys kitą sezoną šalies vandens telkiniuose gali žvejoti nemokamai, o per metus mažai žuvies pagavę (arba išvis nepagavę) žūklautojai turi būti baudžiami didelėmis piniginėmis baudomis (iki 2000 Lt), nes jie neįsisavina už žvejo bilietą sumokėtų lėšų (50,85 Lt). Šios pataisos, psichikos sveikatos specialistams pateikus išvadas, bus svarstomos artimiausiame Seimo plenariniame posėdyje.

Specialusis „Poetinės žūklės įlankėlės” korespondentas Valentinas Unguriaveidis.
2013 05 19.

„Poetinės žūklės įlankėlei“ – treji!

Šią nuostabią gegužės dieną „Poetinės žūklės įlankėlei“ sukanka lygiai treji metai!

Ta proga (iš tikrųjų tai – tiesiog netikėtas sutapimas) su Viliumi apsilankėme žūklės reikmenų parduotuvėje „Kotas“ ir įsigijome ne kotą, o štai ką:

Pavasario atidarytuvas

Vilius yra pavasario atidarytuvas. Otkryvalkė. „Poetinės žūklės įlankėlės“ redakcija savaitgalį iš aplinkinių patikimų šaltinių gavo tokią Viliaus žinutę: „Pirmąją pavasario dieną išvažiavome iš miesto žvejoti į kitą miestą, bet Nemune.“ Atkreipkite dėmesį į nepakartojamas logines konstrukcijas! Po kelių amžių neabejotinai šias gilias mintis nuodugniai studijuos ne tik žvejybos dugninėmis meškerėmis specialistai, bet ir kiti labiausiai pripažinti Žvejybos filosofijos profesoriai.

Štai paparaciams pavyko pagauti ir mūsų didvyrį (tokie dalykai, žinoma, redakcijai kainuoja nepigiai):

Rusijos spauda apie Vilių

Apie mistinį Vilių, vieną „Poetinės žūklės įlankėlės“ kūrėjų, gandas nukeliavo toli toli, už jūrų marių… Štai šiaurinės Rusijos spaudoje, Severodvinsko laikraštyje (!), pasirodė toksai straipsnis:

Tik pavardę truputį iškraipė - Dinstmanis. Bet tai vienas ir tas pats Vilius (-iai). Straipsnio lygis, o ir pats laikraštis (net neabejojame), tikrai nenusileidžia „Poetinių žūklių įlankėlės“ lygiui. Viliui nebūtini meškerykočiai, žeberklai, tinklai ir elektra. Jis viską gyvenime atlieka savomis rankomis. Net ir žvejyboje. Todėl gandas apie Vilių nuaidėjo ne tik Briuselyje, Mėnulyje, Marso kanjonuose, bet net ir tolimoje Rusijoje.

Laikykis, brolau, mes su tavimi!

„Poetinės žūklės įlankėlė“ ir sanitarai.

2013 01 19.

Neeilinis mistinės „Poetinės žūklės įlankėlės“ akcininkų susirinkimas

2013 metų sausio 12 d. vakarą vienoje iš mistinės „Poetinės žūklės įlankėlės“ būstinių Salininkuose įvyko neeilinis šio neeilinių prietrankų leidinio-reiškinio akcininkų susirinkimas.

Su Viliumi pastaraisiais metais matausi taip dažnai, jog „Melioratorių“ autobusų stotelėje jo neatpažinau. Jis mane atpažino ir visa laimė, nes taip būtume stovėję turbūt iki ryto. Tada pasveikinome vienas kitą su Naujaisiais metais. 2011, 2012, 2013-aisiais. Ir, dėl visa ko, su 2014-aisiais.

Pokalbiai (5). Per aspera ad astra.

Šiek tiek, švelniai tariant, pasiklydęs laike (vertime?) interviu. Kaip ir mes patys. Nuoširdi užuojauta maestro Dinstmanui ir jo aplinkos žmonėms.

Ežerams ir upėms palaipsniui besiruošiant ilgam užsitraukti ledo stoglangius, mes ir vėl kalbiname niekados neužšąlantį poetą, politiką, pavydėtinai originalų gamtos mylėtoją, Lietuvos kūrybinės kančios partijos įkūrėją ir vienintelį jos narį (jei nepaisysime patalogiškojo jo asmenybės išsiskaidymo sudedamųjų) Vilių Dinstmaną.