2010 m. lapkričio 22 d., pirmadienis

Paskutinės rudeninės akistatos

Kadangi draugas (tovarišč –> tovar_išči) Vilius visai suįžūlėjo ir pradėjo nebejausti ribų, tai atsiuntė tokį elektroninį laišką be lietuviškų raidžių, kurias man galiausiai teko sulietuvinti…

(Kalba šiek tiek taisyta, bet šį kartą necenzūruota):

„Vakar paėmiau vieną šapalą (apie 800 g.) ir meknę (apie 1 kg), nuotraukoje ta kur aukščiau.

Deja, galėjau nufotografuoti tik namie, vonioje, ne natūralioje aplinkoje, nes vonioje nebuvo vandens“. 

Atkreipkite dėmesį į loginę sakinio konstrukciją-seką! Įdomu, čia dedukcija ar indukcija? :) Skaitome toliau:

„Net nežinau, ką ir aprašyti… Vietos sakyti nenoriu, geriau tegul tai lieka paslaptimi. Ne todėl, kad gaila išduoti kitiems, o todėl, kad pavogiau gal 10 obuolių prie šalia stovėjusio namo, po to gali atsekti kas.