2013 m. lapkričio 29 d., penktadienis

Pokalbiai (7). Viltingas kulinarinis šokis tamsos akivaizdoje


Tamsiajam ir šaltajam sezonui negailestingai priplojus Lietuvą, mes ir vėl kalbiname beviltiškai viltingą egzotiškų vandenų specialistą, „Lietuvos kūrybinės kančios partijos“ steigėją ir iki šiol vienintelį jos narį, poetą, kulinarą-dramaturgą, konspiracinių žūklės teorijų entuziastą, disidentą-nardytoją ir spėrųjį ėjiką Vilių Dinstmaną.
 
- Iš kur Jūs nuolatos semiatės vilties?

- Valties neturiu, todėl nėra ką semti. Štai kaimynas turėjo guminę valtį, tai, pamenu, paima mane į žvejybą, plaukiam, plaukiam, pradeda vanduo bėgti pro skylutę, o aš semiu, semiu, semiu... Jis iriasi, iriasi, iriasi... O krantas toli, toli, toli... Beviltiška. (giliai susimąsto)

- Gal galėtumėte pasidalinti savo moksliniais pamąstymais apie tai, kodėl kai kurios jūrų ir vandenynų žuvys yra plokščios?

- Povandeniniai regionai, kuriuose vyrauja plokštumos, lemia plokščių žuvų atsiradimą. Juk tai elementaru. Jeigu dugno paviršius būtų kalnuotas, nelygus, tai plokščia žuvis negalėtų prisiglausti prie dugno, apvirstų, dažnai vartytųsi nuo duburiukų, būtų traumuota. (sic! – Redakcijos pastaba) Tai būtų labai neatsakinga evoliucijos proceso atžvilgiu. Dabar gi ji sau guli ramiai ant dugno, ir nesuprasi, ar ant tos žuvies banginis nusnūdo, ar šiaip įsibėgėjusi atsitrenkė į tanklaivio bortą. Šiaip ar taip smagu žinoti, kad yra tobulai plokščia dvimatė daugdara (sic! – Redakcijos pastaba), kuri nusakoma lygtimi naudojant Dekarto koordinačių sistemą trimatėje erdvėje.

- Kada suplanuota Jūsų ekspedicija į Marianų įdubą? Gal galėtumėte trumpai papasakoti: koks šios ekspedicijos tikslas, kas joje dalyvaus, kiek visa tai kainuos mokesčių mokėtojams?

- Aš jau daugelį metų neišlendu iš Marianų įdubos. (nosimi baksnoja į stalą) Vakar nuėjau į Kalvarijų turgų, nusipirkau nardymo vamzdelį, pelekus, kaukę, kilogramą svogūnų, bruknių (!), kriauklės vamzdžio tarpinę gumą, karpį, du atšvaitus ir žvejybinio laivo laisvų rankų įrangą.  Manau, esu pasiruošęs ekspedicijai. Ekspedicija turėjo prasidėti spalio 10 d., pasaulinę psichikos sveikatos dieną, tačiau ši idėja nepatiko nei vyr. gydytojui, nei aptarnaujančiam personalui, todėl preliminariais duomenimis keliausiu su visu neurologijos skyriumi vasario 16 d. Poros kilometrų gylyje paminėsime Valstybės atkūrimo dieną.
Ekspedicijos tikslas – nustatyti, per kiek laiko laisvai krisdamas rusiškas palydovas pasiekia dugną. Dar keli šalutiniai tikslai:
  • sužinoti, kiek dumbliniai krabai moka už 1m³ vandens;
  • sužinoti, kas Žako Kusto komandoje bijojo aukščio;
  • nustatyti, kaip galima pagilinti Marianų įdubą pasitelkiant narkotines medžiagas;
  • sužinoti, kiek kainuoja naujas batiskafas.
Visus tikinu, kad finansavimas nebus tiesiogiai susijęs su mokesčių mokėtojų pinigais. Išimtis – Lietuvos valstybės atkūrimo dienos paminėjimas. Tai ganėtinai brangi procedūra: pro batiskafo langą bus iškišta trispalvė, sutiktų gyvybės formų prašysime pasirašyti peticiją prieš verslinę žvejybą Lietuvos vidaus vandenyse. Minimalus iš gyventojų renkamas mokestis – 50 litų. Ar jūs ne savo šalies patriotai? Ar jums geriau šalį parduoti ir pamiršti, kiek prakaito paaukota, kad ši trispalvė vėl plazdėtų?

 - Kas tai yra „Žvejybos rojus“ Lietuvoje?

- Adolfo ir Pranciškos Gėlavandenių sodyba „Tėviškė“. Vienareikšmiškai. Tik prieš kelionę reikėtų pasikonsultuoti su šeimos gydytoju arba vaistininku. Pavyzdžiui, aš konsultavausi „Eurovaistinėjė“, nes turėjau sukaupęs kelis eurolitus (šypsosi).  

- Kokį patiekalą galima pagaminti iš ilgojo dumblašoklio ir indinio juostinio grundalo? (Minėtų žuvų nuotraukos pridedamos)
- Ilgojo dumblašoklio mėlyną spalvą atskiriame nuo nugarinės dalies. Į pelekus įtriname drėkinamojo kremo. Laukiame 5 minutes. Jeigu žuviai patinka, procedūrą pakartojame  dar kartą. Įpilame baltos spalvos. Žuvies mišinį perpilame į dubenį. Kol dumblašoklis ruošiamas, išpakuojame iš Indijos gautą siuntinį, kuriame randame juostinį grundalą. Užčiaupiame žuviai burną. Ant žiaunų uždedame juostinį atšvaitą. Išplėšiame du žvynus. Uodegos peleką išmirkome šampane. Supilame grundalą (sic! – Redakcijos pastaba) į dubenį su dumblašokliu. Laukiame daktarų. Maišome tol, kol žuvys susidraugauja. Kai vėl ima draugauti kairysis ir dešinysis smegenų pusrutuliai, užrakiname namus ir kartu su vaiduoklių medžiotojais išvykstame pagal naują iškvietimą. 

Pasidalinkite receptu su kitais, nes vienas to jau nebegaliu pakęsti... Ate.

Kalbino Nerijus Laurinavičius (Aizbergas).


Kad žuvis nepaskęstų!

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą