Jau visi turbūt pamanėte, kad
„Poetinės žūklės įlankėlė“ nusispardė kaip į grindinį tėkšta kuoja?.. Nieko
panašaus! Nesulauksite. Kad įlankėlė sukrustų, į ją reikia mesti akmenį. Todėl
ir sugrįžtame su nauja rubrika „Viliaus klausk drąsiai!“
Jeigu dar kas nepažįstate
Viliaus(-ių) (o, varge!), pateikiame trumpą pristatymą: Vilius Dinstmanas –
žmogus-voras-nepagydomas žvejys, sugebantis prisigaudyti žuvų net po daugiabučio
namo langais, nuolatinis potencialus Europos Komisijos pirmininkas, šešėlinis
Vilniaus meras, kada nors į sostinę sugrąžinsiantis arklių traukiamą tramvajų,
spartusis ėjikas, kelių dešimčių išradimų autorius, Žirmūnų siela, neretai
patraukianti įtarių parduotuvių apsaugininkų dėmesį ir taip toliau, i tomu
padobnoje. Tad Viliaus klauskite drąsiai!
„Poetinės žūklės įlankėlės“
redakcija šį kartą gavo tokius klausimus:
- Esu Anupras Larusas iš buvusios Valkininkų geležinkelio stoties. Man
97-eri metai. Moku naudotis Facebooku ir netgi gūūūūūūūglinti! Visą gyvenimą svajojau išmokti spiningauti, bet taip ir neišmokau, nes
nieko nedariau. Nuo ko man reikėtų pradėti?
- Tavo labai gražus vardas, Anuprai. Tu jau man patinki! Taip ir toliau,
seneli! Džiugu, kad jaunoji karta vis dažniau naudoja socialinius tinklus kaip
bendravimo būdą, o ne kaip brakonieriavimo įrankį (juokauju). Manau, norėdamas
išmokti žvejoti turi nesvajoti visą gyvenimą. Ar tai realu? Nerealu, jeigu tu
nevartoji maisto papildo „Bičių pikio trauktinė“. Šiandien pigiau. Pas mane
visada pigiau. Bet apie tai vėliau. Nuo ko pradėti? Manai, man buvo lengva?
Manai, buvo malonu, kai kruvinomis nuo šalčio rankomis sukau ritės rankeną tol,
kol Seimo apsaugos darbuotojai manęs nenutempė nuo fontano? Aš atsakysiu tau
žmoniškai – buvo nelengva. O kiek ežero vandens išgerta, upių sniego suvalgyta?!
Nors tai nutiko po gero baliaus, šeštadienio rytą, kai paupiu vaikščiodamas
sniegą valgiau, bet nesvarbu, buvo gi... O kam tau, Anuprai, spiningas? Tikiu,
esi rimtas, save gerbiantis senelis, neužsiiminėk nesąmonėmis.