Viliaus klausk drąsiai! Apie prasilošusį tautų vadą, žvejybinę ekspediciją į Marsą ir unikalią Helovino kaukę

- Vatinukas Sėras Bezprincipevas iš „Priklausomo visuomeninio kanalo“, kurio pagrindinis rėmėjas yra OOO „Rosgazneftfigvamsberkasavtodorstrachgosbezpredelorgazmfiksnymstroibat“.

Rusijos Federacijoje disidentai patyliukais plaka liežuviais, kad artimiausiu metu Vilių Dinstmaną ketinama paskirti Vladimiro Ilijyčiaus Lenino pakasynų komisijos pirmininku. Gal galėtumėte plačiau pakomentuoti situaciją ir kaip visa tai vyks?  

- Viskas prasidėjo nuo vieno gana keisto Volodios poelgio. Niekam nesakęs jis užsiropštė visam pasauliui ant galvos ir sveikino praskrendančius lėktuvus (tai puikiai matote nuotraukoje). Mes bandėme jį nulaipinti, bet Volodia pareikalavo 50 gramų kokaino, 3 butelių viskio, kabrioleto ir lėktuvo bilieto į Las Vegasą. Tokių didelių turtų neatsirado net mano „Kūrybinės kančios partijos“ būstinėje ir priešrinkiminės kampanijos biudžete. Kokaino, viskio ir naują darbinį kabrioletą, žinoma, radome greitai, bet bilietai ekologiška (ekologiška! – red. pastaba) klase į Las Vegasą buvo per brangūs, tad teko pasiūlyti vadui kompromisą – apsilankyti Gedimino prospekte įsikūrusiame „Olympic Casino“. Partijos posėdyje nusprendėme artimiausiu metu Volodią užkasti, nes, maža to, kad pralošė visas partijos lėšas, tai dar prapylė ir visus dekabristų žmonų pinigus, Sveikatos apsaugos ministerijos biudžeto lėšas, psichiatrijos ligoninės „Garsų pasaulis“ kontrolinį akcijų paketą bei 10 carinių rublių, pavogtų per diskoteką. Volodia jau ne tas, nors ir tada jis buvo nesavas.

- Mokslininkų bendruomenėse (ir ne tik) vis dažniau pasigirsta kalbų, kad Marse greičiausiai yra vandens. Jeigu yra vandens, vadinasi, yra ir žuvų. Kada numatyta pirmoji Viliaus Dinstmano ir „Poetinės žūklės įlankėlės“ redaktoriaus Aizbergo žvejybinė ekspedicija į raudonąją planetą? Ką pasiimsite į skrydį ir kokio laimikio tikitės?

(Jucekas Viskoprasimanavičius, Molėtų Etnokosmologijos centro jaunesnysis laborantas)

- Yra ten vandens, visi jau šimtus metų tai žino. Pliažų yra, vadinasi, ir viešbučių su žmonėmis rastumėte, nes sako, kad gyvų toje planetoje dar likę. Nors jeigu aš keliauju į Turkiją atostogauti, tai nelabai būnu gyvas. Tačiau Marse – kitas spaudimas, gravitacija, gal ten viskas kitaip, dar nesigilinau. Mačiau tik filmą apie Venerą (1960), lyg ir dinozaurų ten kažkas matė. Manau, kad pirmąją kelionę galėtume organizuoti po Prezidento rinkimų, nes dabar nesaugu kažkur išvykti. Būdamas Prezidentu, į skrydį pasiimčiau naująjį „Pieno lazerių“ albumą, kartoninį policininką, alaus, gal žuvies pirštelių... Žinoma, reikėtų tikėtis pagauti nacionalinę Lietuvos žuvį – lyną. Lynui patinka karšti orai. Įtariu, jis tenai visai gerai jaučiasi. Kokiomis tik sąlygomis neišgyvendavo lietuviška žuvis! Pamenu seną patarlę – žuvys gaudomos tinklais, o žmonės – žodžiais maloniais.

- Mielas Viliau, rašo vis dar Inga iš Vilniaus. Esu labai graži ir protinga. Namuose neturiu veidrodžių ir nemoku nei skaityti, nei rašyti, bet noriu paklausti. Šiandien valgiau žuvį ir beveik neradau joje kaulų, kur man gauti kaukę Helovinui?

- Miela Inga, labai džiugu, kad namuose, neturėdama veidrodžių ir nemokėdama nei skaityti, nei rašyti, visgi sugebėjai parašyti man laišką. O gal rašei ne tu, o tavo pakvaišusi draugė? Nepaisant to, norėčiau atsakyti. Žuvis be kaulų sutinkama labai retai ir dažniausiai tai būna sraigė. Sraigė kaip ir žuvis vandenyje neskęsta – namelis ją iškelia į paviršių, todėl Rastinėnų sodų prūde ji gali nuplaukti nemažus atstumus. Iš kitų sodų bendrijų duomenų dar negavome. Šiuo metu Lietuvoje sutinkamos kelios rūšys bekaulių žuvų: kaulėtasis antalieptės vijurkas (bekaulė žuvis! – red. pastaba), dryžuotoji beragė kuoja, maksiminis žuvies skyriaus eršketas, seimo fontano bebaimis šapalas ir kt. Vien tik pamačius šias žuvis, Helovino vakarėlis, manau, taptų košmaru Guobų gatvėje ir atspindėtų laidos „Sveikinimų koncertas“ nuotaikas. Kaukę namuose gaminame taip: į dubenį įdedame du šaukštus medaus, įkuliame tris kiaušinius, pabarstome cinamono (būtinai), džiūvėsių, miltų, buitinės technikos dulkių, įdedame auskarą, penkias sąvaržėles, polipropileno dujų, seną šunį, įspaudžiame batų tepalo, įmetame mamos dovanotą bintą, įtrupiname „Jysk“ parduotuvėje pirktų pigių žvakių vaško, šliūkštelėjame dūminio viskio ir kelis keiksmažodžius. Tada panardiname galvą į paruoštą kaukės masę ir nekvėpuodami (jei pavyktų kvėpuoti, iš karto priimčiau į „Kūrybinės kančios partiją“) laukiame tol, kol viskas tolygiai pasiskirstys ant veido. Jeigu šuo trukdo, galime išleisti jį pabėgioti į kiemą ar po namus. Voila! Jūs – vakaro princesė arba bekompromisė pelenė ar dar kas nors... Ai, šiaip išvis nieko gero. Vakar darbo biržoje prasėdėjau tris valandas. Svoločių valstybė!

- - -

Psichologinės pagalbos linija – 033.

Savo gyvenimiškus ir egzistencinius klausimus Viliui galite skelbti čionai arba siųsti el. paštu pagaukite@gmail.com, arba užduoti juos „Poetinės žūklės įlankėlės“ Facebook paskyroje. „Viliaus klausk drąsiai!“, o Vilius atsakys dar drąsiau!

Šiek tiek pagarbiai

Redaktorius Aizbergas.