Mano mašinoj užsiveisė... žuvys!
Džiaugiasi, nardo po šviesų saloną,
Kartais tik timpt nepiktai už alkūnės
Ir
pasileidžiam į smagią kelionę…
Viena,
pažiūrėki, akseleruoja,
Kita gi
žiaunomis sankabą mina,
Trečia nuo
stabdžių pyst numuša koją,
Ir pučia
keleiviams adrenaliną.
Taip
skuodžiam į priekį per šniokščiantį lietų,
Per
žiedlapius, sniegą, per vyšninį sapną,
Vargu,
sustabdyti kas nors ar galėtų,
Nebent iš
spynelės ištrauktumei raktą.
Nerijus Laurinavičius
2016-01-25.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą