Tai nieko ypatingo, gi
sakiau. Man paskambino iš
prokuratūros, pasakė karšis eina, ir mes išvažiavome. Važiuoti reikėjo toli,
todėl važiavome lėtai. Privažiavę ežerą, įsižiūrėjome: akurat, eina. Mano kolega, vietnamietis iš Pabradės registracijos
centro, turėjo nusipirkęs batono, o aš ne. Tai jis pagavo pirmąjį nedidelį
karšiuką.
Džiūgavo neilgai – prisistatė gamtosauga ir išvežė atgal į Pabradę. Likau
vienas. Su savimi, su savo mintimis. Pakrapštęs seno karinio bušlato kišenes, radau Tipi tip gumos,
dar kažkada atvežtos iš Vakarų Vokietijos. Jau po kelių minučių nemažas gumos
gabalas kabojo ant kabliuko 7 metrų gylyje ir laukė savo smaližiaus.
Kadangi mėgstu vidurdienį nusnūsti, tai ant meškerės pritaisiau savadarbį
metalinį skambaliuką, nes esu baisiai darbštus. Skkkaaaammmmbutis! It
paklydęs laukuose suvirpėjo „Teleloto“ vedėjo balsas.
Šį kartą vėl ne milijonas, o kibimas. Kažkas rimto. Toks jausmas, kad
betraukiant vis dar kramto gumą. Aš į kairę, ana į dešinę, aš į meldus, ana iš
meldų, aš po lieptu, ana ant liepto, aš viešajame transporte su talonėliu, ana
– be. Taip ir vyko kova, kol galiausiai milžiniško dydžio stuburinė plačiašonė
didžiažvynė melsvaspalvė žuvis gulėjo ant kranto. Priguliau ir aš. Nes praskrido
pasieniečių sraigtasparnis. Su jais tuo metu jokių reikalų nenorėjau turėti.
Taigi, pasiėmiau grobį ir staigiai išvykau į Pabradę. Iškeičiau žuvį į
draugą vietnamietį, o jis tai dar tupėjo su tuo mažu karšiuku ir puse batono
(matyt puse suvalgė kameroje, nes gi norisi valgyti) – tad visa tai gavau iškart
kaip teleloto bonusą. Dabar galvojame
vėžiauti, nes paaiškėjo: registarcijos centre dar gyvena mano kolegos svainis,
keli pusbroliai ir senelis.
Užsienio reikalų ministerijos
pranešimas „Poetinės žūklės įlankėlei“.
P.S. Tokių karšių niekas
nenukaršins!
Tik Vilius.
Balsuokite už naująjį „Žalgiriuko“ trenerį.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą