Aizbergas klausia Viliaus:
- Kiek tu vakar pagavai lydekų?
- Tris, - atsako Vilius. - O tu?
- Mažiau.
- Dvi?
- Mažiau.
- Vieną?
- Dar mažiau… - purtosi Aizbergas.
- Kiek tu vakar pagavai lydekų?
- Tris, - atsako Vilius. - O tu?
- Mažiau.
- Dvi?
- Mažiau.
- Vieną?
- Dar mažiau… - purtosi Aizbergas.
- - -
Sėdi Vilius ant kranto. Nekimba. Pro šalį eina Aizbergas ir klausia:
- Na kaip, ima?
- Taip, vieną pagavau ir įmečiau į upę.
- Ką, labai maža?
- Ne, kaip tu… Irgi kvailus klausimus uždavinėjo…
- Na kaip, ima?
- Taip, vieną pagavau ir įmečiau į upę.
- Ką, labai maža?
- Ne, kaip tu… Irgi kvailus klausimus uždavinėjo…
- - -
Aizbergas pasakoja Viliui:
- Įsivaizduoji, vakar pagavau štai tokią, milžinišką žuvį… (užsimoja rankomis)! Kaip tik tuo metu pro šalį ėjo gamtos apsaugos pareigūnas, tad teko žuvį kartu su majonezo indeliu išmesti į tvenkinį…
- Įsivaizduoji, vakar pagavau štai tokią, milžinišką žuvį… (užsimoja rankomis)! Kaip tik tuo metu pro šalį ėjo gamtos apsaugos pareigūnas, tad teko žuvį kartu su majonezo indeliu išmesti į tvenkinį…
- - -
O čia dar viena ne ką mažiau nuotaikingesnė literatūriškai meniška
istorija, kurioje neatsitiktinai paminėta ir „Poetinės žūklės įlankėlė“:
Nuoširdūs sveikinimai Viliui (-iams.)
Pagarbiai
Red. Aizbergas.
Red. Aizbergas.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą