2011 m. spalio 22 d., šeštadienis

Kaip visada, gal kitą kartą…

Kai rudeniniai lapai tarsi pelės laksto skersai ir išilgai plento (pasirodo jie turi begalę mažų kojyčių ir neprastą humoro jausmą), Vilius (-iai) tuo tarpu ne visada pajėgia suvokti, ar tai kas jam (jiems) nutinka yra tikrovė, ar viso labo geras sapnas:
Neklauskite, kuriame egzistencijos sluoksnyje ir kuriame Neries krante dažniausiai išnyra šie reginiai, nes tikri žvejai ir tikri filosofai jums vis vien niekada nepasakys nieko konkretaus.

Belieka pridurti, jog redakcija už specialiųjų korespondentų psichikos sveikatos būklę neatsako.
Kadangi man pastaruoju metu buvo labai neramu, jog mūsų šiltasis žūklės sezonas šiais metais taip ir liks neuždarytas (nes potencialus Europos parlamento narys V.D. dabar vis daugiau laiko skiria susitikimams įvairiose Lietuvos vietovėse su potencialiais savo rinkėjais), šįryt ryžtingai nusprendžiau trinktelėti durimis. Vilius siūlė išvis nieko neuždarinėti, nes, anot jo, tuomet nereikėtų nieko ir atidarinėti. Atviras žūklės sezonas ištisus metus. Ant vandens, vandenyje, po vandeniu, ant ledo, virš jo ir po ledu… Bet visgi vienašališkai skelbiu (nebijodamas net ir grasinimų Strasbūro teismu) šiltąjį šių metų „Poetinių žūklių įlankėlės” sezoną uždarytu! Lai būna Jums visiems karšta ir jauku! O čia paskutinis fotoreportažas prieš žiemos miegą (žuvys ir meškerės beveik niekuo dėtos):
Nei žvynų, nei uodegų. Kaip visada, gal kitą kartą…

Pagarbiai
Aizbergas
2011 10 22

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą