Kodėl visi dažniausiai aprašinėja vien pasisekusias (arba sąlyginai
pasisekusias) žūkles? O kaip aprašyti žūklę, kuri buvo visiškai
nevykusi, o gal net ir neįvykusi? Paprastai. Tiesiog užtenka, kad pro
šalį praeitų koks nors užkietėjęs, patyręs vietinis žvejys (tokių be
išimties pasitaiko visur) ir paklaustas apie vietovės ypatumus bei
išskirtinybes leptelėtų maždaug taip: „Jau penkerius metus čia žvejoju,
dar nesu pagavęs nė vienos žuvies…”. Priplotas tokio atsakymo, iš karto
paskambinau neprilygstamam ekspertui Viliui. „Yra kur pasistiebti”, -
atsakė Vilius ir padėjo ragelį.
„Ešerių čia išvis niekada nebuvo”, - pridūrė užkietėjęs patyręs
vietinis žvejys. Pasirodo, vien karosai, kurių pagauti neįmanoma.
Tiesiog neįmanoma ir viskas. Bent jau penkerius metus neįmanoma, o
toliau - kas ten žino… Norom nenorom prisiminiau vieną absurdišką savo
klausimą, kurį uždaviau šalia Vilkokšnio užkalbintam žvejui po to, kai
Vilius pasidomėjo, ar šiame vandens telkinyje gausu lynų, karšių ir pan.
„O ešerių čia ar yra?” Vilius po šio pokalbio dėl mano išradingumo buvo
nustebęs ne ką mažiau nei vietinis žvejys. O gi toks klausimas, kaip
dabar paaiškėjo, yra visiškai logiškas ir pateisinamas. Bet
nepasiteisinti čia atėjau, tad keliauju toliau…
Visi reikalai krypsta į tą pusę, jog mūsų su Viliumi šiltasis žūklės
sezonas gali likti taip ir neuždarytas. Mums labai sunku susikalbėti.
Ypač kai pokalbyje dalyvauja keletas Vilių. Dar gyvenime kartais būna
vaikų, o tai reiškia, kad fiziškai didžiosios tavo dalies nebėra. Todėl
mūsų šiltasis žūklės sezonas ir gali likti neuždarytas. Bet tai juk būtų
panašu į prieš žiemą neuždarytas trobos duris bei langus. Pūga siaučia
aplink krosnį, šaldytuvą, mikro bangų krosnelę, fotelius, plazminiai
televizorių ir kompiuterių ekranai lyg ežerai užsitraukę ledu… Jei nori
per juos pamatyti, kas dedasi pasaulyje, turi išsipūsti skylę, arba lyg
apšalusius automobilio stiklus nugrandyti specialiai tam skirta
lopetėle. „Yra kur pasistiebti, yra kur pasistiebti…”, - vis spengia
ausyse išmintingi Viliaus žodžiai.
Na o dabar trumpas foto reportažas iš įvykio vietos, iš balos, telkšančios kažkur neprivažiavus Žaliųjų ežerų:
Atkreipkite dėmesį, kaip lelijų lapų akys atsargiai ir įtartinai stebi
taip retai čia užklystančią plūdę… Atrodo taip ir puls bei praris nieko
nelaukusios. Tiesa, lelijos neužpuolė, bet viena akiplėša varlė iš
tikrųjų mėgino paragauti ryškiaspalvį „vabalą”…
Keli karosiukai taip pat bandė timptelėti plūdę žemyn, bet po to, kai į dvokiantį vandenį sumečiau jauko kukulius, matyt, labai išsigando ir galutinai persigalvojo…
Jauniausia žūklės dalyvė.
Kai vienu metu važiuoji ir žvejoti, ir grybauti, ir dar medžioti, namo greičiausiai sugrįši prakiurusia gelda…
Bala nematė - yra kur pasistiebti, tikrai yra kur pasistiebti…
Aizbergas
2011 09 09
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą