Kai birželio 1-ąją visi puola ginti vaikų, mes puolame... gaudyti žuvų. Baltosios Vokės tvenkinių administratorius Dainius telefonu vėl spyriojosi ir nenorėjo imti 10-ies eurų už pusdienį. Galiausiai nusileido ir sakė, kad bus matyt, gal privažiuosiu. Duobėtu keliu su Judita šiaip ne taip atsibeldėme į vietą ir užmerkiau 2 fyderius į didįjį tvenkinį.
Žinoma, niekas nekibo. Tik vieniša gulbė atplaukė apsižvalgyti, kaip mums sekasi žiūrėti į nejudančius meškerių galiukus. Saulei besileidžiant, ėmiau mirkyti plūdę į užnugarinį kanalą, prie kurio, kitoje pusėje, tarp meldų buvo įsitaisę keli kepurėti žvejai. Kažką jie ten viliojo... Ir man per vieną valandą iš vandens langelio tarp žolių vieną po kito pavyko ištraukti 22 kuojas-raudes ir vieną ešerį.
Kai labai ėmė kibti žuvys, kaip tyčia, itin ėmė kibti ir uodai į veidą. O paskui dar ir pro šalį turėjęs braburgzti automobilis sustojo už nugaros. Demonstratyviai neatsisukau atgal, nes maniau, kad kas nors standartiškai ims klausinėti: na tai kaip, kaip kimba? Bet automobilis burzgė taip garsiai, jog susigundžiau žvilgtelėti. Išvydau trumpa barzdele apžėlusį vyruką, kuris išlipęs lauk mosavo čekių knygele. Dainius. Pirmą kartą susitikome.
-
Ar
Jūs Dainius?
-
Taip,
Dainius.
-
Žmoną
pravažiavote, ji nesumokėjo?
-
Ne.
-
Ot
kokia... Palaukit nubėgsiu iki mašinos, atsinešiu pinigų. Kiek kainuos?
-
Žvejosit
per naktį?
-
Ne.
-
Tada
penki.
Atridenau Dainiui
penkis eurus. Pasirašiau ant kvito. Jis, žinoma, paklausė, kaip kimba. Pasakiau,
kad didžiajame nekimba, o mažajame puikus azartas. Sakė, mažajame yra ir linų.
Didžiajame didelių kuojų ir puikių lynų taip pat. Padejavome, kad labai
pavėlavo pavasaris. Tada Dainius palinkėjo gero kibimo ir sėdęs į vos dalimis
neyrantį FOLKSFAGENĄ išrūko pas kelis kitus žvejus surinkti duoklės.
Šį kartą nei
taksistų nesimatė, nei keiksmų nesigirdėjo. Tarp tvenkinių vaikštinėdamas
galėjai pasijusti kaip atokiame kaime. Valandžiuką paspiningavau didžiajame
vandenyje, bet nė krepšt. Vandens augaluose kaip išprotėję dūzgė visokie
vabzdžiai ir kitokie gyviai. Kartais juos net norėdavosi pritildyti distanciniu
pulteliu. Tenka pripažinti, kad net žuvys turbūt šią dieną moka saugoti ir
ginti savo vaikus – šiukštu nekibkite ant to akiniuočio kabliuko, nes gali
negerai baigtis!
Kiekviena žūklė – nuotykis. Kažkada pasakė Archimedas ir
nuėjo miegoti. Labanaktis.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą