Kadangi draugas (tovarišč –> tovar_išči) Vilius visai suįžūlėjo
ir pradėjo nebejausti ribų, tai atsiuntė tokį elektroninį laišką be
lietuviškų raidžių, kurias man galiausiai teko sulietuvinti…
(Kalba šiek tiek taisyta, bet šį kartą necenzūruota):
„Vakar paėmiau vieną šapalą (apie 800 g.) ir meknę (apie 1 kg), nuotraukoje ta kur aukščiau.
Deja, galėjau nufotografuoti tik namie, vonioje, ne natūralioje aplinkoje, nes vonioje nebuvo vandens“.
Atkreipkite dėmesį į loginę sakinio konstrukciją-seką! Įdomu, čia dedukcija ar indukcija? :) Skaitome toliau:
„Net nežinau, ką ir aprašyti… Vietos sakyti nenoriu, geriau tegul tai lieka paslaptimi. Ne todėl, kad gaila išduoti kitiems, o todėl, kad pavogiau gal 10 obuolių prie šalia stovėjusio namo, po to gali atsekti kas.
Nors ir žvejojau
apsiavęs aukštus batus, bet vis tiek sugebėjau prisemti – matyt tai jau
tampa tradicija. Šį kartą žuvys su manimi nebuvo iškalbingos kaip su
tavimi, tačiau gamtosauga žodžių nepritrūko. Tik laiku ištrauktas žvejo
bilietas apramino emocijų užvaldytus pareigūnus. Viskas pagal taisykles:
vienas žvejys, viena meškerė, vienas kabliukas, vienas sumuštinis,
vienas termosas, viena saulė visiems…“.
Beveik poetinės žūklės įlankėlė :) Skaitome toliau:
„Bendražvejys pasakė,
kad kibs iki 14 h, ir be 5 min. 14 h „turėjau“ paskutinį kibimą.“
(Aizbergo pastaba – kažkokia itin angliška sakinio konstrukcija, tad
užvarvolinau kabutes :).
Skaitome toliau:
„Kilo įtarimas, kad
kolega pats galėjo būriuotis kartu su šapalų tuntais Nemuno baseine ir
tiksliai žinoti jų maitinimosi racioną bei laiką, bet ši mintis praėjo
kaip ir paskutinė rudens žvejyba…“.
Gerai, kad praėjo, nes jau norėjau rekomenduoti Parko arba Vasaros gatvę :) Vasaros gatvė rudenį – ne taip jau ir blogai. Skaitome toliau:
„Iš viso nuginklavau
apie 5 kg. žuvies: kelis stambesnius šapalus nuo 300 g. iki 1.5 kg.
(Aizbergo pastaba – nuo 300 g tai jau tikrai vienas iš stambesnių šapalų
žiūrint tikro žvejo akimi-padidinamuoju stiklu :) ir porą meknių –
didžiausia 1 kg. Kol kas žuvies nesuvalgiau – laukiu Kūčių. Visus
norinčius prisijungti prie puotos kviečiu tai padaryti“.
Atkreipkite dėmesį į
autoriaus svetingumą! O gal tai kvietimas visiems kiemo katinams? Bet
ne, Vilius telefonu užsiminė, kad jau pavaišino ūsuotuosius tuo, kas
lieka išdarinėjus žuvį. Visa kita – mums. Per Kūčias. Įdomu, koks bus
puotos kvapas? Skaitome toliau:
„Linkėjimai namie
sėdėjusiam Aizbergui (Aizbergo pastaba – taip ir nesupratau, kodėl aš
sėdėjau namie, o paskui dar turėjau taisyti raides bei pasakojimo stilių
:)…) nuo pašėlusių draugų: Viliaus, Šapalo ir Meknės“.
Beje, Viliau, linkėjimais neatsipirksi: už
nuodėmę žadėjai parašyti man eilėraštį, o čia dabar su pašėlusiais
draugeliais mėgini išsisukti šiuo visai neeiliuotu, nors anaiptol
neprastu „Poetinės žūklės įlankėlės“ pasakojimu?
Tak nepoidiot. :)
Einu miegoti žiemos miegu. Nei žvyno, nei uodegos.
2010 11 22, Aizbergas
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą