Reikia
nugyventi beveik keturias dešimtis metų, kad vieną dieną tyčia-netyčia
atsidurtum Keturiasdešimties totorių kaime. Nieko ypatingo. Nebent medinė
šventykla (mečetė) su atsilošusiu mėnuliuku ant špiliaus – kiek neįprastas
vaizdas mūsų akiai. Dar mokykla (darželis?), keli mediniai namai, kelios
parduotuvės-barai ir viskas. Ir keli totoriai. Kur likusieji 38? Kas juo ten
žino, gal bare...
-
- -
Paskui
važiavome ieškoti karjerų. Su abiem vaikais ir dviem meškerėm. Tikri
karjeristai. Ir radom! Bet vėliau paaiškėjo, kad ne tuos, kurių reikėjo. Kai klastingai
atriedėjo juodas „Mercedes“ visureigis, kai lėtai lyg filme nusileido
priekiniai automobilio stiklai, mūsų „sadoke“ (pagautos žuvies tinklelyje) jau
vartėsi 2 karpiai ir 4 kuojos. O valstybiniame visureigio numeryje švytėjo trys
septynetai (777) – sakoma, kad panašių numerių savininkai renkasi tokias
kombinacijas, nes sudėtingesnių įsiminti niekaip nepajėgtų. Be to, Judita buvo
savarankiškai suspiningavusi pirmąją savo gyvenimo lydekaitę, kurią it Joninių
vainiką paleido atgal į vandenį. Šeimyninė žūklė.
Karjera
pasibaigė nė neprasidėjusi. Pasirodo, įsiveržėme į PRIVAČIĄ TERITORIJĄ. Kažkas
užmatė ir įskundė. Ženklas iš tikrųjų yra, tačiau jo nepastebėjome. Logiškai
mąstant, jis labiau galioja už jo esantiems keliems karjero tvenkiniams, o ne
tam, prie kurio mus užklupo įvykio vietoje (greta plento). Atvažiuojant nuo
plento jokio įspėjamojo ženklo nematyti.
Vis
dėlto vienas kampuoto veido vyrukas, o kitas kiek labiau susitraukęs nebuvo
itin pikti. Tik sakė daugiau čia nebeatvažiuoti. Dar liepė paleisti karpius (nedidukai
palyginti), o keturias kuojas leido pasiimti. Grįžome namo kaip kokie keturk(u)ojai.
Gal
prievaizdus dar kiek sušvelnino ta aplinkybė, jog tik jiems išlipus iš
visureigio, dukra Dorotėja labai išsigando ir ištikta panikos ėmė verkti.
Stambesnis vyrukas sakė čia statys viešbutį (tokiame užkampyje?). Dar porino,
kad pats važiuoja žvejoti į Norvegiją, kurioje iš vandens lupa 28 kilogramų
menkes. Man tai jis labiau panašus į karpį, o aš jam turbūt pasirodžiau esąs
menkesnis už menkės mailiaus vienetą. Tokia tad mūsų Lietuva – reikia labai
atidžiai stebėti ženklus, jei nenorite vietoje paparčio žiedo išvysti
nuplaukiančio karpio uodegą.
Joninės.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą