Vilkokšnis jei ir neapdovanoja įspūdingais trofėjais, tai didesnį ar mažesnį lauknešėlį į užantį visuomet užkiša:
2011 m. birželio 29 d., trečiadienis
2011 m. birželio 13 d., pirmadienis
Dienoraščiai iš Lavyso jūros, arba žvejybinė kriminalų dėžutė
2011 birželio 5 d.
Jau maniau, kad taip ir nepavyks prakalbinti Lavyso. Su šeima,
grįždami iš Perlojos, sustojome išsimaudyti. Buvau įsimetęs spiningą,
tad greitai jį susidūriau ir išbridau į žvalgybą. Jau ne kartą teko
įsitikinti, kad šis ežeras nenuspėjamo charakterio. Užsispyręs. Palei
kranto liniją, esant tokioms išvien besitęsiančioms seklumoms, tikrai
nėra ką veikti. Kai anksčiau forumuose ieškojau informacijos, kaip
Lavyse gaudyti lynus, maniau, kad žūklautojai, tvirtinantys, kad dugninę
meškerę reikia užmesti įsibridus vos ne iki kaklo, paprasčiausiai
šmaikštauja. Pasirodo, visai ne! Tai patvirtino ir vienas patyręs šių
kraštų meškeriotojas. Žodžiu, reikia kantriai kuo giliau įsibristi, ir
užsomojus šveisti kiek leidžia jėgos centro link…
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)