2011 birželio 5 d.
Jau maniau, kad taip ir nepavyks prakalbinti Lavyso. Su šeima,
grįždami iš Perlojos, sustojome išsimaudyti. Buvau įsimetęs spiningą,
tad greitai jį susidūriau ir išbridau į žvalgybą. Jau ne kartą teko
įsitikinti, kad šis ežeras nenuspėjamo charakterio. Užsispyręs. Palei
kranto liniją, esant tokioms išvien besitęsiančioms seklumoms, tikrai
nėra ką veikti. Kai anksčiau forumuose ieškojau informacijos, kaip
Lavyse gaudyti lynus, maniau, kad žūklautojai, tvirtinantys, kad dugninę
meškerę reikia užmesti įsibridus vos ne iki kaklo, paprasčiausiai
šmaikštauja. Pasirodo, visai ne! Tai patvirtino ir vienas patyręs šių
kraštų meškeriotojas. Žodžiu, reikia kantriai kuo giliau įsibristi, ir
užsomojus šveisti kiek leidžia jėgos centro link…
Beveik pusę valandos traukiau į kairę nuo besipliuškenančios šeimos
ir nė krepšt. Mėčiau vis tą pačią 4 dysdžio (10 g) Akara fishing
sukriukę. Rėkiančios geltonos spalvos su šiokiu tokiu oranžiniu
atspalviu pačiame centre ir su juodais ornamentais palei kraštus.
Grįždamas dešiniop nusprendžiau paskutinį kartą švystelėti ir griūti
maudytis. Tada ir įkirtau bei išgirdau ilgai lauktą atsakymą kitame valo
gale. Vyliausi pagauti kokį ešerį (sako, čia jų pasitaiko gan nemažų –
keli net sukinėjosi besitaikydami pabučiuoti pėdas), bet įkliuvo
lydekaitė. Truputį mažesnė, nei leidžia kanonai. Apie 16 valandą. Vis
labiau įsispragsintis vasaros karštis, saulė žeme ritinėjasi – visai ne
lydekų oras.
Vienas trišakio kablys labai nesėkmingai iš vidinės pusės per akį
išlindo į įšorę, o kitas stiprokai įstrigo gerklėje. Supratau, kad
atlikus išsegimo operaciją lydekaitės išgyvenimo galimybės gan
nedidelės… Paleista į vandenį, ji akimirką lyg ir krustelėjo, dar mėgino
suktis į teisingą pusę, tačiau netrukus giedrai padangei išvertė baltą
savo pilvą. Lydekai paliepus, teko jos kančias nutraukti ir pasikviesti
namo. Mažiems vaikučiams vakarienei. Simbolinė Lavyso dovana tėveliui
Tėvo dienos proga. Teatleidžia man šį nusižengimą tas, kas gali
atleisti.
Visgi Lavysą prakalbinti pavyko, nors keli mėginimai prieš savaitę
pagauti lynų dugninėmis ir spiningavimas čionai lygiai prieš metus
baigėsi taukuota špyga tiesiai iš ežero dugno. Ir žvynai, ir uodega.
2011 birželio 6 d.
Prakalbintas Lavysas ir toliau šnekučiuojasi. Po pietų ant sidabrinės
splavos vartiklės šonu užkibo ešeriukas, ne ką didesnis už patį masalą.
Tiesa, vartiklę naudojau pačią didžiausią, kokią pavyko surasti masalų
dėžutėje, nes ežerą šiaušė stiprokas vėjas, reikėjo užmesti prieš jį…
Baltakepurės bangos ritosi į krantą. Lavyso jūra. Belieka tik
užsimerkti.
O toliau – tyluma. Mėginau guminuką, vakarykštį masalą, bet nieko…
Kai visus jau lydė 30 laipsnių perkopęs karštis, čia netgi buvo vėsoka.
Mažą, bet mielą dovanėlę grąžinau jau gerokai įkaitusiems vandenims.
Gaila, nebesuspėsiu pažvejoti lynų, kurie dabar turėtų kaip reikiant
aktyvuotis…
Tačiau…
…Vienas kūrybingiausių Lietuvos žvejų V.D., pastaruoju metu dėl itin
suaktyvėjusios protinės bei kūrybinės veiklos vis dažniau minantis
šeimos gydytojo slenkstį, laiko veltui negaišo ir atsiuntė mūsų
redakcijai parengtą naują rubriką „Žvejybinė kriminalų dėžutė“.
Pateikiame Jūsų teismui:
Lynas. Lynas – skani žuvis. Kimba vasarą, o vasarą žmonės valgo mažiau.
Todėl lynai išsidrąsina ir šliaužioja kur papuola. Šis nukąstapelekis
buvo pastebėtas Trakų rajono pradžioje, jau legendiniu tapusiame
Skritulykščio ežeriuke. Pagautas ant kelių lenkiškų sliekų, o tai yra
tolerancija ir pagarba kitai tautai. Vietinė fauna teigia, kad būtent
toje vietoje, kur mes jį pagavome, ištraukto lyno nematė nuo 1989 metų.
Primename, kad ežerėlis susiformavo 1991 metais, iš karto po
Nepriklausomybės atgavimo. Lynas perduotas į kulinarinių tyrimų biurą.
Dabar apie karšį. Pagautas Neryje, Vilniaus miesto ruože, bet ne ant
kelio. Įkalbinėti ilgai neteko, pats užsikirto ant kabliuko, sliekai
nenukentėjo. Praeiviai sako, kad nematė jokių įtartinų bangų ar kovos
pėdsakų, tačiau Vacys teigia, kad gulėdamas krūmuose išgirdo kaip
pliuškenasi (!) vanduo – pramerkęs akį saulės spinduliuose jis pamatė
raibuliuojančias upės bangas. Tą dieną pylė kaip iš kibiro, saulė
nešvietė (Redakcijos pastaba: atkreikpkite dėmesį į rubrikos rengėjo
loginės konstrukcijos drąsą – Saulės spinduliuose jis pamatė
raibuliuojančias upės bangas/Tą dieną pylė kaip iš kibiro, saulė
nešvietė). Meteorologai suglumę (Redakcija taip pat). Įvykis tiriamas.
Trečiasis nusikalstamos grupuotės narys buvo pagautas kaip gyvatė.
Žvelgiant į nuotrauką, galima apsirikti – kuris yra kuris? Su žalia
kepure – mūsų teisėsaugos pareigūnas. Šis bekojis driežas buvo
išviliotas vidurnaktį Žirmūnų rajone. Sulaikant kvėpavimą ir įtariamąjį
niekas nenukentėjo. Rūkyklos prezidentas teigė, kad šiuo metu šiems
ilgauodegiams Lietuvoje yra įsteigtos jaukios dūmų kameros, o visi
norintys gali ateiti ir pasigrožėti jais prekybos centrų stovėjimo
aikštelių automobilių bagažinėse. Unguriui paskirta kardomoji priemonė.
(Redakcijos pastaba: turbūt ir pasižadėjimas neišvykti iš šalies…).
- - -
Dabar apie lyderį.
Ieškomas neaiškaus amžiaus vyriškis (apie 20 ± 15 metų). Liudininkų
pastangomis išaiškinta, kad šis asmuo, beieškodamas geresnės žvejybos
vietos Neryje, galėjo nelegaliai kirsti Baltarusijos sieną. Įtariamasis
dėvėjo iš vaikų teatro pavogtą raudoną kepuraitę, ilgus guminius
žvejybinius batus, sulopytus traktoriaus padangų guma, laikrodį
„Raketa“, nusakantį neprognozuojamą įtariamojo charakterį. Paskutinį
kartą buvo pastebėtas Buivydžių parduotuvėje, kai pirko batoną ir 200
gramų baltosios, plastikiniame indelyje (taip vadinamą „rusišką
jogurtą“). Pardavėjai iš karto kilo įtarimas – rankose jis nešėsi
raguotą šapalą. „Nebūna tokių didelių šapalų“, – teigė ji. Jeigu kas
nors matė šį žmogų, prašome nedelsiant kreiptis į šeimos gydytoją.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą