– Primink namo numerį, – telefonu paprašiau Viliaus, jau besiruošdamas traukti į Žirmūnus pasigriebti jį žūklėn.
– Septyniasdešimt septintas, oi, tfu, čia butas, –
susipianiojo Vilius ir pridūrė: – Ai, tai tu atvaryk į butą, kam tau namas...
Man
iš karto akyse ėmė švytėti skaičiai 777. Tie, kurie būna ant loterijos bilietų
prie kasų. Jau įsivaizdavau save šmirinėjantį po visus Žirmūnų daugiabučius ir
ieškantį 77-to buto, kuriame slepiasi Vilius. Kas žino, gal ir dėl to mes su
„Kūrybinės kančios partijos“ įsteigėju žuvis gaudome itin retai. Pavyzdžiui,
paskutinį kartą tai darėme 2020 m. liepos 16 d., ketvirtadienį. Tada žvejojome
mūsų gyvenimo moto atspindinčiame ežere, kuris vadinasi Pravalas. Reportažą
apie tai galite skaityti čia: https://ilankele.blogspot.com/2020/07/pravalas-kiekvieno-zvejo-pareiga-tevynei.html
– Be žuvies negrįžkite, – teptuku grasina į ūsą besišypsantis pusamžis Viliaus kaimynas ir toliau susikaupęs dažo sienelę aplink laiptinės duris. – Neryje kol kas vanduo labai nusėdęs, vyrai grįžta namo be laimikių, ir šiaip pavasaris buvo labai šaltas, viskas vėluoja…