Birželio 3-iosios popietę sumaniau palėkti iki Spenglo arba Pravalo. Gismeteo žadėjo šiltą ir nevėjuotą orą. Bet tada iš kažin kur išlindo kipšas ir žemėlapyje savo kanopa bedė į Arvydus. Pamaniau, kodėl gi ne – reikia juk išbandyti naujas vietas, kurių skambesį lyg ir girdėdavau nuolatos ausyse. Išbandžiau. Pirmą ir paskutinį kartą, pažadu.
Tačiau apie viską iš pradžių. Savo oficialioje svetainėje jie
rašo taip: „Žvejybos darbo laikas – kasdien nuo 8:00 val. iki 18:00 val.“ Čia
man iš karto kyla įtarimas – negi jūs rimtai? Come on! Gal savo reklamuojamuose
tvenkiniuose visas žuvis įkalbėjote dirbti normalias kasdieniškas ofiso
valandas?.. Nesu tikras žvejys, bet pasakykite tikram žvejui, kad pradėsite
žvejoti tik 8-ą ryte, o susivynioti meškeres turėsite jau 18 val. – bijau, jog
pašarų kibirėliu gausite per makufelį.
Todėl skambinu nurodytu telefono numeriu. Atsiliepia atsipūtęs VYRAS. Klausiu, ar galėtume pažvejoti nuo 16 val. iki 21 val. Sako, iki 21-os nepažadu, gal iki 20-os, o gal ir iki 21-os leis. Konkretu. 15 euriukų už 5-ias valandas. OK.
Sėdame į bolidą ir judame pirkti masalų. Užsuku į
prekybcentryje įsikūrusią žūklės reikmenų parduotuvę. Kol laukiu
atsilaisvinančio pardavėjo, skambina Judita, kuri į gretimą degalinę užsuko
kavos tuo metu. Sako, klausyk, šalia degalinės yra aparatas, kuris už 1,20 EUR
parduoda sliekus! Nieko sau, pagalvoju. Nusiperku žūklės krautuvėje musių lervų ir skubu išbandyti sliekomato.
Pakeliui prasilenkiu su dviem a-la
tadžikais ar kažkuo panašaus, kurie apsiginklavę peilių rinkiniais varo į trasą
terorizuoti automobilių vairuotojų, kad šie prie prekybcentrio įsigytų
pasakiškų prekių iš 1000-čio ir vienos nakties asortimento. Ačiū Šventam Petrui,
jie manęs neužkabina.
Kiekviena žūklė –
naujas nuotykis. Gal jūs jau tai atradote anksčiau, o man pasisekė tik dabar.
Pasirodo, labai patogu: sliekomatas arba lervomatas. Kaip pavadinsi, taip
neapgadinsi.
Sumečiau monetas ir iš atsivėrusio sektoriaus išsitraukiau 3-čio dydžio sliekų dėžutę. Pravėriau ją – visai puikūs, šviežesni nei kartais pasitaiko krautuvėje.
Nemenčinėje,
prieš pat tiltą per Nerį, yra nuvažiavimas dešinėn. Paskui ir reikia pasukus į
dešinę pagrindiniu keliu palei Nerį važiuoti Buivydžių kryptimi. Kelias puikus.
Kartais keliaujant žvejoti, nuotaiką avansu pakelia tokie vietovardžiai. Be
komentarų:
Infrastruktūra sureguliuota puikiai: iki pat Arvydų tvenkinių atveda nuorodos, automobilis nekenčia nuo šunkelių duobių. Prie patikros posto (tarsi muitinėje) užkardas pakeltas, iš už būdelės išlenda gauruotas šunėkas, o paskui ir negauruota mergina. Būdelėje pasakau, kad telefonu atsiliepęs vyras leido pažvejoti iki 21-os val. „Nu jau iki tiek aš tikrai nebūsiu“, – gan nemaloniai sako negauruota mergina, išrašydama 15-os eurų kvitą. Pasirašau. Klausiu, kur čia 20-as tvenkinys, kuriame, kaip byloja senovės skandinavų legendos, knibždėte knibžda 2-4 kilogramų karpiai. Ana ten... Kaip privažiuoti? Kaip norit, taip privažiuokit, tvenkinys apvažiuojamas ratu. Kur matot laisvą vietą, ten ir įsikurkite. Jei pagausite dvi žuvis, bendras jų svoris negali viršyti 3-jų kilogramų, visa kita reikia paleisti. Aišku, ačiū, viso gero. Nepamirškite, kad vėliausiai 20:10 val. turit pasišalinti. Gerai.
Varom tiesiai,
nes dešinėje kelią pastojęs traktoriukas. Kairėje plyti kito žvejybos plano
tvenkiniai. Vos apvažiavę 20-ą tvenkinį, įsikuriame jaukioje vietoje prie
berželių, kur randame ir pavėsinę bei suoliuką. Kairėje, kiek atokiau, keletas
jau žvejojančių senukų. Meškeres į dantis ir pirmyn!
Čia tegalima naudoti du fyderius arba vieną jų pakeisti plūdine.
Papildomos plūdinės naudojimas – +10 euriukų. Ok. Užmaišau pašarą, užmetu abi
dugnines. Tyla. Tyla. Paskui vėl tyla, raudonieji galiukai – nė krust. Gerai,
dar tik po 4-erių, viskas turbūt priešakyje.
Orų prognozė eilinį kartą iškrėtė piktą pokštą – nei žadėtos
šilumos, o ir prognozuotas 3-6 m/s vėjas gūsiais pasirodo esąs mažiausiai 10-12
m/s. Kuolas Gismeteo. 20-as tvenkinys
šiaušiasi, ore kartkartėmis apsiverčia keli puskilograminiai karpiai, o paskui
vėl tyla. Tyla. Tyla. Tyla. Nuo tos tylos, net kairėje pusėje žvejojantys
senukai, regis, užmigo žvejų kėdutėse.
Einu į dešinę, merkiu plūdinę – jokios reakcijos. Po
pusvalandžio – tas pats. Kitame krante apsiverčia keli jau gal kiek didesni
karpiai. Priešais mus – tėtis su sūnumi mėgina laimę plūdinėmis. Supypsi mano fyderio
signalizatorius. Pypt, trumpai. Nekreipiu dėmesio. Paskui išvynioju laukan ir
matau pirmą įspūdingą laimikį:
Sliekai iš sliekomato, musių lervos, boiliai, kukurūzai – ko
tik nemėginau, ko tik nekombinavau, norėdamas išjudinti plūdę ar fyderių
galiukus. Šnipštas. Kairėje žvejoję senukai susirinko mantą ir išrūko namo.
Vėjas tik kartais aprimdavo, tvenkinio paviršius išstiklėdavo trumpam, kitame
krante vėl apsiversdavo karpiai.
Nusprendžiau nueiti į kitą krantą su plūdine – ten kur
vertėsi, nė krepšt. Gylio beveik nėra – kone visur apie 1-1,2 metro. Kai atėjau
į kitą krantą, vartytis ėmė tenai, kur buvau anksčiau, priešingame. Šaiposi,
bjaurybės! Sūnus su tėvu ėmė šaukti, kad kažkas įkibo, bet nutrūko.
Nusispjoviau ir susirinkęs žaislus išvažiavau namo.
Pravažiuodami sūnų su tėvu, ant jų išvyniotos meškerės galiuko išvydome kažkokį
šprotą. Negauruotos merginos būdelėje nebuvo. Gauruotas šunėkas irgi prašapo.
Tik į prarūkstančią traukinio nuotrūką iš visų plaučių bliovė
raguotoji bėgių sargė:
Iki kitų kartų kitur.
Tegyvuoja sliekomatai ir lervomatai!
„Poetinės žūklės įlankėlės“ redaktorius
Nerijus Ledkalnis
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą